Pasitikejimas

Sakoma, kad pasitikejima reikia uzistarnauti... Niekuomet apie tai daug nemasciau iki siol... Kai patapau mama savo mazajam zmoguciui, viskas pasikeite. Tam tikros savokos pradejo reiksti visai kitus dalykus.
Kaip keista, kad nelaime keicia zmogu. Keicia is vidaus ir kartais atrodo, kad keicia ne i geraja puse.
Visuomet megau tvarka, schemas ir planus.Tai suteikia kazkoki saugumo jausma. Po sunaus gimimo viskas pasikeite i visiskai i kita puse...
kasdienybe isyventi reikia ir visiskai nesvarbu, nei kaip tu jautiesi nei kokie norai plaka sirdyje...
Ir nuolatniai aplinkiniu skundai del prakaito ar siaip kokiu menku nelaimiu atrodo banalus....
Juokingai skamba, kai moteriskaite aiskina, kiek dau jai reikia iskenteti,nes prakaitas zliaugia...

Matyt kiekvienam savos bedos atrodo didiziausios....

kartais bedos buna tokios menkos... O kartais jos pakeicia gyvenima is pasakniu... Kartais atima tikejima,o kartais ji padidina ir nesijauti visiskai vienas ir vienisas su neigaliu sunum zmoniu juroje...

Tiesiog kartais juokinga iki asaru is cinizmo... Zmones atsibuskit, negyvenkit vien aplink save uzsideje egoimzo akinius....
Juk kartais tiek nedaug tereikia, kad sustotum ir pamatytum zydinti kastona, tulpes zieda svyranti nuo svorio, menulio pjautuva...