2011 m. vasario 26 d., šeštadienis

Nusivylimas

kazkokdel mane vis aplanko nusivylimas....
Vakar buvo siaubinga diena, nes brangus man zmogus bande su manimi "kalbetis"....
Apie ateiti, apie darbo ieskojima... Nieko negalvodamas pasake zodzius, kurie sugadino ne tik visa diena, bet ir ziauriai skaudziai mane suzeide... Suzeide ilgam, suzeide iki pat sirdies gelmiu....
Suzeide nesupratingumu, kaltinimu, kad nemoku pakankamai danu kalbos, kad neturiu darbo....
Isejau is namu, nes namuose tik verkiau... Ir nieko sau negalejau padaryti....
Ir eilini karta turiu prisipazinti sau, kad ir vel nusvilau nagus... Galvojau, kad mano pasiryzimas buti gera zmona ir motina yra vertinamas... Deja deja, tai priimama kaip naturalus dalykas, kad taip turi buti....
Skausminga, izulu, slykstu...
Atrodo ir pagaliau suvokiu, kad reikia spjauti i didziausius sirdies troskimus ir eit per gyvenima nesidairant, minant po kojomis visus, net ir brangiausius zmones, nes tik taip esi gerbiamas....
Kagi, taip ir darysiu, nes matau, kad mano pastangos yra laikomos nieko vertos....
Deja, kartais gyvenimas yra toks sudinas, kad nezinai ar isbrisi is jo....

2011 m. vasario 21 d., pirmadienis

Gimtadienis

Stai mano Mazyliui suejo metai... Smagu, taciau kartu ir siaubinga, kad jis jau toks didelis... Prabego visi metai, net neitikima...
per gimtadienio svente ziurejome nuotraukas... Kaip greit jis pasikeite. Pasidare vaikas, o jau nebe kudikis...
Keista, kartu liudna ir dziugu. Smagu, kai jis juokiasi ir rodo savo dziaugsma, parejus teciui. Kaip tiesia i ji rankutes ir reikalauja paimti. Ir nesvarbu, kad tecio rankos saltos ar nosis bega.
Nenuostabu, kad mes abu viska padarytumem, kad tik musu Mazylis butu laimingas.
Gimtadienis... gautos dovanos idomu, taciau ipakavimo popierius daug idomesnis, nes ji galima plesyti ir kimsti i burna...
Vienu zodziu - laikas bega. Kaip gera, kad galiu buti su juo kartu ir matyt, kaip jis auga, keiciasi, stipreja ir vystosi....