2011 m. kovo 30 d., trečiadienis

Netycia apziurejau kitos pazistamos bloga ir tuo paciu nutariau parasyt savajame...
Pasiskaiciau savuosius irasus ir kaip nekeista, rasau tik tada, kai man blogai... DIenorasciuose kvepia nusivylimas, skausmas, liudesys ir savigaila....
Nera nieko pozityvaus, grazaus ir idomaus...
Mano gyvenime yra ir geru dalyku... Kad stai ir Mazyliui pradejo dygti dantys. Pradejo stoveti geriau ir ilgiau
Siandien padariau ledu siam vakarui... Pasikeiciau savo isvaizda... Ir esu tuo patenkinta...
Viskas einu kepti mufinu....

2011 m. kovo 2 d., trečiadienis

KOdel patys artimiausi zmones skaudina labiausiai? kodel pasakytas zodis taip skaudziai suzeidzia siela ir isikverbia visam gyvenimui i atminti...
Stai ir dabar asaroju... atrodo be priezasties... ta priezastis jau praeitis, bet galvoje, atmintyje ji skamba tarsi tik ka istarta... tik ka apkaltinta, isjuokta...
Kodel visa tai tik man, kodel negaliu pamirsti, atleisti, nebejausti skausmo?
Nebejausti isdavystes, ir jos sukelto skausmo.
esu jautri,ypac jautri. tas jautrumas lenda per gerkle... tiesiog matyt man su galva nera gerai, kad tie skausmingi ivykiai tarsi uzsiciklina ir nuslopina gerus prisiminimus....
juk gyvenimas nera tik baltas ir juodas.
reikia ismokti, kaip is juodo padaryti pilka...
O dabar jis man toks juodas juodas, nes pasirodo, kad kabinuosi i zmogu, kuris visiskai neturi supratimo, ka vienas susiktas zodis, gali padaryti...
ir aplamai, pradejau kabintis i kita zmogu, pradejau juo pasitiketi visiskai, tai tarsi butu mano antroji puse...
O be reikalo....
reikia buti savanaudei, reikia buti egoistei, negalima niekuo pasitiketi 100 %
Net ir paciu artimiausiu zmogumi.
Neveltui yra pasakymas, kad savi marskiniai arciau kuno---
kada as ismoksiu rupintis savimi, o ne kitais???
Kada as ismoksiu save myleti, o i kitus zmones spjauti?