2010 m. rugsėjo 29 d., trečiadienis

rugsejis

Siandien paskutinioji rugsejo diena...
Kiek daug ivykiu nutinka per menesi...
Praeita sestadieni Mazylis patapo kataliku, o mes tikra seima.
Pasiruosiamieji darbai uzeme tikrai daug laiko, o pati svente netokia jau ir didele...
KAdangi galvele vel pilna apmastymu, tai ir vel noriu kazka surasyti...
ka tiksliai tai net nezinau, nes minciu daug, o laiko mazai....
Vis norisi atrasti savo vidinio AS vieta siame pasaulyje...
Siandien viena mergina prase man asmeniskai viena dalyka. Kad is aukos vaidmenio sunku islipti... Kaip greit galima teisti, kad vienas ar kitas zmogus vaidina auka...
kad nereikia saves gaileti... Nesutinku su tuo... Bent as jau esu siame etape, kad pagaileti saves reikia, nes niekas nepagailes. nepagailes is tiesu... tik palinguos galva ir pasakys... nu jo... sunku... Bet is tiesu niekas nepagailes. O ir zmogiska paguoda nera tiek verta. Betgi kartais pasidaro keik lengviau pasiguodus o tai suteikia jegu eit toliau kasdienybes keliu.
Myleti save... Kiekviena karta susiduriu su situo klausimu ir nuolat saves klausiu, ka reiskia myleti save...

Komentarų nėra: