Gavau interneto platybese sklandanti faila apie malda...
perskaiciau ir vel sirdyje pajutau tustuma...
Tustuma, kuri nera niekuo uzpildyta, galbut yra kazkike nusivylimo, pykcio...
o gal tiesiog tai tuscia... Tuscia, nes uzbarikaduota, nes nei sirdis nei lupos negali istarti maldos zodziu, nes per sunku...
Per sunku tiketi, kad Dievas mums dave vaika - tipo dovana...
vaika, kuris nuolat priklausys nuo kitu, kuris bus nuolat niekinamas, tyciojamasi ir t.t
Ir tai dovana? ir kaip tai suprast? tipo, dovana grudinti tikejima ar kitas kriskcioniskas vertybes?
Nu man asmeniskai atrodo kaip pasityciojimas... Pasityciojimas ir nieko daugiau....
Ir kolkas niekas manes neitikins kitaip...
Keista, tikejimas ne svyruoja.. tikejimas pranyksta su kiekviena diena ar kiekvienu pamastymu....
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą