2010 m. kovo 9 d., antradienis

Siandien atradau keleta minuciu laivo laiko, tai nutariau si ta parasyti...
Gyvenimas pasikeite, nes atsirado Elijas.
Kasdien sukasi galvoje viena mintis - kodel gyvenimas yra toks neteisingas?
Ziurint is zmogiskosios puses, nu kodel taip neteisingai gyvenimas su mumis elgiasi? Juk neesam nei siokie nei anokie, bet vistiek vaikeli gavome kitoki... O juk daryti visi tyrimai, kad tik butu isvengta tokios negandos... Na ir kodel mano sunus turi tureti negalia? Butent mano??? Kodel??? Kodel butent musu seimoje turi nutikti taip???
Ir kaip gi gyventi toliau? Kaip ji reikes aukleti? kokias vertybes jam reikes diegti?
Aplamai... Viskas apsiverte tiek aukstyn kojom, kad net kartais verkti nebepajegiu...
tiesiog noriu pragyventi sia diena ir tiek...
O kai pagalvoju, kad reikes sitaip gyventi visa savo likusi gyvenima - tai net nenoriu tokio gyvenimo visiskai gyventi... Atrodo, kad mano gyvenimas pasibaige su mano mazylio diagnoze.. Jis neegzistuoja... Jo tiesiog nera... Yra kazkokia kancia, kazkokia betvarke, kazkoks protu nesuvokiamas chaosas, is kurio nera jokios iseities.. Vienintele iseitis - tai mirties laukimas... O jos dar laukti reiks ilgai... Tikriausiai...
Skaudu troksti savos mirties ir nesidziaugti gyvenimu... bet yra kaip yra... Tiesiog kiekviena ryta renkiesi tarnyste ir isgyvenima... ir tai yra visiskai ne tai, ko troksta sirdis...

2 komentarai:

Viktorija rašė...

Danguje ruošiasi gimti sveikas kūdikėlis, Dievas jam siunčia angelą sargą, į žemę leidžiasi kitas sveikas vaikiukas - ir jam Dievas skiria angelą sargą. Ruošiasi gimti sergantis vaikiukas, Dievas jį pasiunčia į žemę, bet angelo sargo neskiria, išleidžia vieną. Vienas vyresnysis angelas prieina prie Dievo ir klausia - Dieve, sakyk, kodėl šiam žmogučiui neskyrei angelo sargo, juk jis turi negalią, jam bus sudėtingiau gyventi nei sveikajam, jam reikia apsaugos. Dievas nusišypsojo ir tarė: - Šis berniukas jau turi savo sargą, jo angelas sargas - jo MAMA.

Raskka rašė...

Paguodos žodžius sunku rasti. Tik vieno palinkėti galiu - stiprybės.
O dėl klausimo kodėl. Čia turbūt dažniausiai iškylantis klausimas, kai atsitinka nelaimė. Tada pagalvoji, kodėl man. Ką aš blogo padariau, jog nutiko būtent man. Turbūt niekas negali paaiškinti.Niekas negalės atsakyti į šį klausimą.
Turbūt lieka tik palinkėti - stiprybės ir ištvermės.